Organization

Regia

Csaba Káel

Scenografia

Boris Kudlička

Coreografia

Krzysztof Pastor

Direzione del coro

Česlovas Radžiūnas

Costumi

Tatyana van Walsum

Luci

Marc Heinz

Video

Mikolaj Molenda

Cantante

Soprano

Ausrine Stundyte

Judith

Lithuanian National Opera and Ballet Theatre

Greta Gylyte

Mergina

Ignas Armalis

Mandarinas

Basso-baritono

Tadas Girininkas

Il duca Barbablù

Direzione d'orchestra

Robertas Servenikas

A kékszakállú herceg vára -  (Il castello del principe Barbablù)

Vilnius

Lituania

Main Stage

A kékszakállú herceg vára Bartók

Public

Il castello del principe Barbablù

Approvato

nas
Vieno žymiausių XX a. kompozitorių Béla Bartóko (1881–1945) vienaveiksmių scenos kūrinių diptikas, jungiantis baletą „Stebuklingas mandarinas“ ir operą „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“. Šie B. Bartóko kūriniai pasaulio teatruose dažnai rodomi vieno spektaklio metu.

Diptiko kūrėjų komanda, vadovaujama žymaus choreografo ovo Krzysztofo Pastoro ir vengrų režisieriaus Csabos Kaelio, „Hercogo Mėlynbarzdžio pilies“ istoriją pateikia kaip „Stebuklingo mandarino“ pagrindinio veikėjo priešmirtinį prisiminimą. Tad Mandarinas ir Hercogas Mėlynbarzdis šioje koncepcijoje – tarsi vienas personažas.

Pasak K. Pastoro, baletas „Stebuklingas mandarinas“ pasakoja brutalią didmiesčio istoriją, kurioje muštynių daugiau nei meilės duetų. Tai istorija apie gatvėje parsidavinėjančią Moterį, kuri vieną po kito sutinka tris vyrus: pagyvenusį poną, jauną vaikiną ir galiausiai – paslaptingąjį Mandariną. Visus juos lydi mirties ženklas: po susitikimo su Moterimi visi vyrai žūsta. Tačiau Mandariną ir Moterį sieja ypatingas neišsipildžiusios aistros ryšys. Todėl kai Moters suteneriai bando sunaikinti atkaklųjį Mandariną, nužudytas jis kaskart atgimsta: begalinis troškimas būti su mylimąja prikelia jo gyvybines jėgas. Ir tik tuomet, kai Moteris pagaliau atsako į meilužio jausmus, stebuklingasis Mandarinas miršta. O mirdamas prisimena, koks negailestingas kadaise buvo jį mylėjusioms moterims...

Vengrų režisierius Cs. Kaelis „Hercogo Mėlynbarzdžio pilį“ linkęs vadinti labiau misterija nei opera: mat kūrinys nepasižymi nei dideliais chorais, nei personažų gausa. Visas dėmesys jame sutelktas į du vienas kito paslaptis siekiančius perprasti veikėjus – Juditą ir Hercogą Mėlynbarzdį. Operos libreto pagrindu pasirinkta prancūzo rašytojo Charles‘o Perrault sukurta pasaka apie Mėlynbarzdį, kuris po vestuvių pokylio nuotaką parsigabena į jam priklausančią pilį. Pilis apylinkėse garsėja tuo, kad trys jos slenkstį peržengusios moterys – jaunosios Mėlynbarzdžio žmonos ­– viena po kitos paslaptingai pradingdavo. Kitas merginas tai baugina, bet kartu ir vilioja: joms smalsu sužinoti, kas pilyje dedasi. Judita, nepaisydama Mėlynbarzdžio įspėjimų, sugeba įveikti septynių pilies kambarių išbandymų labirintą, atveriantį tamsiausias vyro sielos paslaptis. Ji neišsigąsta nė trijų buvusių Mėlynbarzdžio žmonų išverktų ašarų ežero, tačiau ar vien jos pasiryžimo pakaks laimingai poros ateičiai?

Abu kūriniai, skandalingai pradėję savo gyvavimą XX a. pradžioje (opera skurta 1911 m., baletas – 1919 m.) tebežavi ir tebeintriguoja paslaptingais, pasakiškais siužetais, puikia muzika.

lietuvių

One of the most famous 20th century a diptych of one-act stage works by composer Béla Bartók (1881-1945), combining the ballet The Magic Mandarin and the opera Duke Bluebeard's Castle. These works by B. Bartók are often shown in one performance in theaters around the world.

Diptych's creative team, led by renowned choreographer ovo Krzysztof Pastor and Hungarian director Csaba Kael, present the story of "Duke Bluebeard's Castle" as the pre-death memory of the main character of "The Magical Mandarin". So Mandarin and Duke Bluebeard are like one character in this concept.

According to K. Pastor, the ballet "The Magical Mandarin" tells a brutal story of a big city, where there are more fights than love duets. It's the story of a street-loving woman who meets three men one by one: an elderly gentleman, a young guy, and finally, the mysterious Mandarin. All of them are accompanied by the sign of death: after meeting the Woman, all men perish. However, Mandarin and Woman share a special bond of unfulfilled passion. Therefore, when the Woman's pimps try to destroy the persistent Mandarin, he is reborn every time he is killed: the endless desire to be with his beloved revives his vital forces. And only when the Woman finally responds to the lover's feelings, the magical Mandarin dies. And as he dies, he remembers how merciless he once was to the women who loved him...

Hungarian director Cs. Kaelis tends to call "Duke Bluebeard's Castle" more a mystery than an opera: because the work is not characterized by large choruses or an abundance of characters. All the attention is focused on two characters trying to understand each other's secrets - Judith and Duke Bluebeard. The opera's libretto was based on a tale created by the French writer Charles Perrault about Bluebeard, who takes the bride back to his castle after the wedding feast. The castle is famous in the surrounding area for the fact that three women who crossed its threshold - Bluebeard's young wives - mysteriously disappeared one after another. The other girls are frightened by this, but at the same time they are attracted: they are curious to know what is going on in the castle. Judith, despite Bluebeard's warnings, manages to overcome the maze of trials in the seven rooms of the castle, which unlocks the darkest secrets of the man's soul.

Both works, which scandalously began their existence in the 20th century. at the beginning (the opera was composed in 1911, the ballet in 1919) still fascinates and intrigues with mysterious, fabulous plots, great music.

English

Il castello del principe Barbablù by Bartók, Da (2024/2024), Diretto da Csaba Káel,, Direttore d'orchestra Robertas Servenikas, Lithuanian National Opera and Ballet Theatre, Vilnius, Lituania

Crediti di rappresentazione (Cast e team di produzione )

Cast

Team creativo

Programma, informazioni e sinossi

Foto

Ulteriori letture

Date e sedi delle rappresentazioni

Sedi